2012-07-27

Automobiliu važiuojame į Turkiją

Dvylikos dienų kasmetinė kelionė su draugais. "Alaus tripas!".
Tikslas - atsipalaiduoti, Stambule suvalgyti kebabą, išsimaudyti Juodojoje ir Marmuro jūrose Turkijos teritorijoje, pamatyti bent gabaliuką Turkijos ne tik pro rožinius "viskas įskaičiuota" akinius, pakeliui degustuoti alų.
Važiavome nuosavu transportu - septynviečiu minivenu. Nuvažiavome beveik 6000 km.

Keliavome:
2012.06.01 - 2012.06.12

Maršrutas "google" žemėlapyje:


View Larger Map



Kelionė prasideda penktadienį popiet (2012.06.01). Baterijos, kojinės, aparatai, pasai, pinigai ir pirmyn!
Bardakas


Lauke lyja, žvarbu - smagu judėti į pietų pusę.
Lietuviškoji vasara


Lietus migdo. Tai patvirtina sunkvežimio vairuotojas Lenkijoje.
Sunkvežimis griovyje


Sutemus privažiuojame Ukrainos sieną. Priekyje nenustygsta automobilis lietuviškais numeriais.
Prie Ukrainos sienos


Prie sienos šįkart laukiame neilgai - tik apie pora valandų. Kuomet prieš 6 metus važiavome į Krymą - teko palūkėti beveik 8 valandas.
Tvarka dėl vykstančio futbolo čempionato? Tikrai ne.. Pasienio darbuotoja paima mūsų pasus, paklausinėja apie mūsų kelionės tikslą ir, nutaisiusi lapės žvilgsnį, staiga paklausia "rebiata, vas oformliat, rastamazyvat, tresti budem ili kak?" (Vaikinai, jus forminsim, išmuitinsim, kratysim ar kaip?). Patikinus, jog tikrai nieko neleistino neturime, darbuotoja tik šypteli - "dumaite, rebiata, bystree dumaite" (galvokite, vaikinai, greičiau galvokite). Susižvalgome, vienas iš mūsų išsitraukia piniginę pažiūrėti ar turi smulkių, o darbuotoja nepatenkintu balsu šūkteli "ne zdes dumaite, v mashine, rebiata, da cto ze vy.. Berite odin pasport" (ne čia galvokite, automobilyje, vaikinai, ką jūs... Imkite vieną pasą). Paimame pasą, einame į automobilį, į pasą įdedame 5 eurus, pasą gražiname pasienio darbuotojai. Pasienietė pasą mikliai "patikrina" dar kartą, sudeda likusius į krūvą, pastumia mums ir tarsteli besišypsodama "ščeslivovo puti rebiata" (laimingo kelio, vaikinai).
Paryčiais 3:30 val. mes jau Ukrainos teritorijoje. Truputį pavažiuojame ir lendame į palapinę.
Rytas. Keliamės, braškinam kauliukus, judame toliau. Vietiniai taip pat juda.
Autobusų stotelė Ukrainoje


Priešpiet privažiuojame Liubarto pilį.
Liubarto pilis


Vidinė teritorija nedidelė, įspūdingo nieko nėra.
Liubarto pilis


Apie pilių istoriją nepasakosiu - tiesiog apstu informacijos internete. Besidomintys tikrai viską ras. Tik smagu pabrėžti, jog prie daugumos pilių Ukrainoje (ir ne tik) vienaip ar kitaip yra "nagus prikišę" lietuviai.
Kitoje vidinės teritorijos pusėje eksponuojami atkurti ginklai.
Liubarto pilis


Šachmatus taip pat priskirkime prie ginklų, kadangi, švystelėjus "pėstininką" ar "arklį" katapulta, taikiniui geruoju nesibaigtų.
Pilies prieigose jaunimas vaišinasi alučiu.
Jaunimas Liubarto pilies prieigose


Smegenų žievėje apsigyvena "šalta" mintis apie alų. Tuomet prisimenu netoli pilies matytą iškabą.
Anoniminių alkoholikų susitikimo vieta


Reikia užsirašyti adresą - jei tektų grįžti pro čia.
Kitoje pusėje pilies - senų rusiškų sunkvežimių kapinės.
Rusiškų sunkvežimių kapinės


Išeidami atsisveikiname su kasininkų.
Pilies sargas


Visame mieste žmonės nešasi kažkokius augalus. Iš pirmo žvilgsnio lyg ajerai? Kam jie? Duonai kepti?
Kažkokie augalai


Prisimename, jog šiuos augalus pastebime jau nuo ryto. Juos pardavinėja netgi gatvėse.
Augalų pardavėjas


Kiekvienas save gerbiantis ukrainietis tądien turėjo šių augalų.
Moterys nežinia kam nešasi kažkokius augalus


Mūsų akys krypsta į šiek tiek kitokią vietinę produkciją.
Vietinis alus Ukrainoje


Kainos tikrai "nesikandžioja" - apytikslią sumą litais gausime parašytąją kainą padalinę iš trijų. Vietinio alaus kaina parduotuvėje nuo 1,- Lt iki 2,- Lt. Tačiau alus tikrai nėra gurmaniškas. Ypač baltas..
Ukrainietiškas baltas alus


Sekanti pilis mūsų kelyje - Dubno.
Dubno pilis


Aplink pilį tvyro pelkynai, koncertuoja varlių kvartetai.
Dubno pilis


Iš pilies teritorijos kyšo šių laikų pastatai.
Dubno pilis


Į vidų neiname. Spėjame, jog istorinės vertės nedaug belikę. Šalia pilies vaikštinėja vestuvininkai.
Vestuvininkai šalia Dubno pilies


Judame toliau. Mus sustabdo traukinys. Pervaža reguliuojama senoviniu - rankiniu būdu.
Geležinkelio pervaža Ukrainoje


Užmiestyje judėjimas nedidelis, tačiau kelio danga ne kokia, zuja daug pavojingų eismo dalyvių.
Kelias Ukrainoje


Dauguma automobilių seni.
Automobiliai Ukrainoje


Vietiniai vairuotojai mažai šypsosi.
Vairuotojas ukrainietis


Nuotaiką praskaidrina kondicionieriaus šaldomas alus. Automobilyje labai puikiai suprojektuota vėdinimo sistema - tereikia alaus butelį ar skardinę įdėti į tam skirtą vietą ir vos pasukti vėdinimo groteles. Šis vienas iš "geriamų", nors skonis tikrai nevertas net penkių balų iš dešimties.
Ukrainietiškas alus


Žolė šalia kelio pjaunama dalgiu.
Šienaujama žolė


Vairuoti reikia atidžiai - dažnai į kelią išbėga naminiai paukščiai ar kiti gyvūnai.
Sparnuotieji eismo dalyviai


Jaunimas kaimuose ir miesteliuose ruošiasi futbolo čempionatui. Žolės pjauti nereikia - ją tiesiog nuvalgo karvutės.
Jaunieji futbolininkai


Nors miesteliai ir kaimeliai tuštoki, tačiau smagu matyti, jog čia gyvena ne vien senoliai.
Apytuštė miestelio aikštė


"Draugystė" baigėsi, judame toliau.
Miestelis "draugystė"


Vakarop privažiuojame "pradingusį miestą" Červonogradą (Chervonograd).
Červonogradas


Aplinka graži. Nusprendžiame apsižvalgyti ir čia pat apsistoti nakčiai. Randame nedidelę parduotuvėlę, kurioje pilstomas šviežias alus. Kaip mat pro debesėlius išlenda saulytė.
Pasisėdėjimas


Žygiuojame apžiūrėti buvusiojo miesto pilies liekanų.
"Chervonograd" pilies liekanos


Aplink aukšta žolė.
"Chervonograd" pilies liekanos


Pastatai aprūdiję, Dievai nepadeda.
"Chervonograd" pilies liekanos


Likusios statinių dalys vos laikosi.
"Chervonograd" pilies liekanos


Laikas ir augalai pamažu "valgo" pilies likučius
"Chervonograd" pilies liekanos


Viduje vėsu ir gilu - visai kaip šulinyje.
"Chervonograd" pilies liekanos


Lipame aukščiau.
"Chervonograd" pilies liekanos


Žvalgomės, ragaujame. Nuostabus momentas.
"Chervonograd" pilies liekanos


Apačioje stovyklautojai kūrena laužą, dūmai tingiai glosto slėnį.
"Chervonograd" pilies liekanos


Pilies likučių viduje būta jaunimo - sienos išmargintos.
"Chervonograd" pilies liekanos


Surandame dar vieną "draugą".
"Chervonograd" pilies liekanos


Kažkur tolumoje girdisi vandens ošimas. Einame arčiau. Susitinkame krioklį.
Krioklys


Laipiojam.
Tiltas


Dairomės.
"Chervonograd" apylinkės


Bendraujame su driežiuku.
Driežiukas


Vakarėja. Statome palapinę, kuriame laužą, ragaujame alutį, šnekučiuojamės.
Vakaras "Chervonograd'e"


Trečia kelionės diena. Rytas. Ukrainietiškos dešrelės LABAI neskanios. Skonis lyg plastelino su popieriumi. Dešreles išbarstome kur joms ir vieta - ant karvės paplotėlio. Gal laukiniai gyvūnai suvalgys.. Ar ne?
Dešrelės su paplotėliu


Judame link Rumunijos. Paskutiniai kilometrai Ukrainoje. Šalis tikrai ruošiasi futbolo čempionatui.
Ukraina ruošiasi futbolo čempionatui


Žmonės be šypsenų, tačiau pasipuošę.
Rūstus, tačiau pasipuošęs ukrainietis vairuotojas


Kiti paprasčiausiai išdidūs.
Išdidus ukrainietis vairuotojas


Vis dar galima atsigerti giros iš "geltonosios bačkos". Pamenate - kadais tokios buvo ir Lietuvoje?
Giros pardavėja


Štai ir Rumunijos siena.
Rumunijos siena


Na, spėju, Rumunijoje bado nėra.
Rumunija nebadauja


Kėdžių trūkumas?
Kažkodėl jaunas rumunas tupi ant bėgių ir šneka mobiliu telefonu


Šunys čia taip pat nebadauja.
Kaulas didesnis už patį šuniuką


Karvės labai greitos - įsilieja į transporto srautą. Lėtesnius automobilius lenkia.
Eismo dalyviai


Kelio darbai vyksta lėtai. Visai kaip ir Lietuvoje.
Kelio darbininkas ilsisi


Vakarėja, jėgos mažėja. Laužas, alus ir vakaras smagus..
Laužas vakare


Ketvirtos dienos ryte tvarkome aplinką, lankstome palapinę, važiuojame toliau.
Palapinė ramybės slėnyje


Stebime pakelės "tranzuotojus".
Moteris "tranzuoja"


Kitos moterys, spėju, ne pasivažinėti čia susirinko..
Plaštakės Rumunijoje


Maži miesteliai jaukūs ir tvarkingi.
Miestelis Rumunijoje


Vartome lapus, kuriuos atsispausdinome namie - sekanti lankytina pilis - Biertan Fortified Church. Dėl jos netgi tenka keliolika kilometrų išsukti iš kelio.
"Biertan Fortified Church"


Bilietų pardavėja ramiu veidu pareiškia, jo šiuo metu pilyje "pietūs". Ateikite po valandos. Pavėlavome apie 5 minutes. Valandos mums brangios, nelauksime. Dar daug liko važiuoti, matyti, ragauti. Einame ratu aplink pilaitę.

"Biertan Fortified Church"


Žvalgomės virš sienų.
"Biertan Fortified Church"


Tačiau pilis į mus žvelgia abejingu veidu.
"Biertan Fortified Church"


Todėl paliekame pilį-bažnyčią ramybėje ir kulniuojame link automobilio. Pakeliui stebime keistus statinius keistoje pakalnėje.
"Biertan Fortified Church" pilies apylinkės


Stebimės elektros laidais apraizgytais gandrais. Juk tai pavojinga kūdikiams. Na, kuomet gandrai juos neša.
"Biertan Fortified Church" pilies apylinkės


Mojuojame vietiniam praeiviui, važiuojame toliau.
Rumunas praeivis


Pakelėse vietiniai gyventojai ramiai prekiauja ... įranga "naminukei" gaminti.
Galima įsigyti įrangą naminukės gamybai


Kiti važiuoja į darbą.
Pakeliui į darbą


Gano avis.
Avys pakelėje


Bendrauja.
Spalvingi apdarai


Tiesiog ilsisi pasislėpę už veidrodėlio.
Gyventojai ilsisi


Sekantis kelionės tikslas - Transfagarasan kelias. Jis buvo nutiestas 1970 - 1974 metais diktatoriaus Nikolajė Čaučesku įsakymu karinės strategijos tikslais. Televizijos laida "Aukščiausia pavara" (Top Gear) šį kelią išrinko "geriausiu" pasaulyje. Tikiuosi, jog jie juokavo.



Po kelių nesėkmingų bandymų surasti jį savarankiškai, klausiame vietinių gyventojų, vartome žemėlapius, reguliuojame GPS įrenginius, galop judame teisinga kryptimi.
Artėjame link Transfagarasan kelio


Kylame aukštyn, klausomės automobilio turbinos gaudesio. Oras retėja - turbinai darbo daugėja. Kelias nėra mums labai svetingas.
"Transfagarasan" kelias


Pakeliui galima nusiprausti po labai šaltu "dušu".
Labai šaltas dušas


Tolumoje sniego fone su mumis lenktyniauja kita "transporto priemonė".
Lenktynės


Pakelėje pamažu auga sniego "šaligatviai".
Sniegas pakelėje


Sustojame kelkraštyje, mėtomės sniego gniūžtėmis. Smagu - juk oro temperatūra +25. Tuo metu virš galvų nusklendžia mūsų "varžovas".
Mus aplenkė


Sniego vis daugėja.
Sniegas pakelėje


Vėl stabtelime pasigrožėti.
"Transfagarasan" kelias


Platybės.



Kelias ilgas ir vingiuotas, nors, rodos, viskas ranka pasiekiama.
"Transfagarasan" kelias

Aplink saulė ir sniegas.



Važiuojame, grožimės, spoksome ir privažiuojame... kelio pabaigą.
"Transfagarasan" kelias


Taip, nepasisekė, tunelis kol-kas uždarytas. Per anksti atvažiavome. Per daug sniego. Na, bent aplinka nuostabi.
Ežeras sukaustytas ledo


Kaip pas Kalėdų senelį.
Sniegas


Keistai smagus jausmas vasarą basomis braidyti sniege.
Basomis po sniegą


Spėju, sniegas ne visiems patiko.
Sniegas sugriovė namelius 


Liūdnai nužvelgiame metalines tunelio duris.
"Transfagarasan" kelio tunelis


Apžiūrime sniego stichijos rezultatus.
Sniego stichija


Nepykite ant sniego. Jis ne visuomet būna blogas. Dažnai netgi pasitarnauja. Žinoma, jei mėgstate alų.
Sniege atšaldytas alus


Apsižvalgome dar kartą ir leidžiamės žemyn.
"Transfagarasan" kelias


Apačioje perkame linksmą sūrį, kuris ir mus pralinksmina. Nesupraskite neteisingai - pralinksmina ne todėl, kad jis linksmas, o todėl, kad skanus. Šiaip mums nusispjauti ant sūrio nuotaikos. Gali sau nors ir žliumbti - jei ašaros bus sūrios - labiau tiks prie alaus.
Linksmasis sūris


Taip, deguonies trūkumas daro savo. Temsta. Ieškome viešbutuko. Randame. Jaukus, nebrangus, nedidukas, o, svarbiausia, jog yra lovos ir karštas vanduo.
Jaukus viešbutukas


Penktoji kelionės diena. Rytinės procedūros, apsižvalgome pro viešbutuko langą ir judame toliau.
Vaizdas pro viešbutuko langą


Šios dienos "taikinys" - "Poenari Fortress" pilis.
Poenari fortress


Jei ne užsnigtasis tunelis - jau vakar čia viešėtume. Dėl nelemtojo tunelio mūsų maršrutas tapo panašus į "C" raidę.
"C" raidės formos maršrutas


"Poenari Fortress" pilis buvo tikroji Vlad'o Tepes'o rezidencija. Šis princas mums labiau pažįstamas kaip Vladas Drakula. Turistai Drakulos vardu viliojami į "Bran Castle" pilį. Pastaroji pilis yra gražesnė, labiau pritaikyta turistams, tačiau, deja, čia Vladas negyveno.
Vladas Drakula


Vladas garsėjo žiaurumu, todėl ir buvo sukurta legenda, jog jis yra kraujasiurbys vampyras. O gal tai ne legenda?
Norint pasigrožėti pilies liekanomis - reikia įveikti 1480 laiptelių. Rytinis dušas nuėjo perniek. Prakaitas žliaugia upeliais. Prakeiktas žiaurusis Vladas. Kas tokią pilį galėjo pulti. Juk vos tik užlipus netgi pasiduoti jėgų nebelieka..
"Šiaip ne taip" Pavyko! Puiki rytinė mankšta.
Vaizdas iš " Poenari fortress" pilies


Pilies "rakandai" liudija, jog Vladas tikrai buvo žiaurus ir mėgo savo žiaurumą demonstruoti viešai.
"Poenari fortress" pilyje


Vargas tiems, kas Vladui nepakluso.
"Poenari fortress" pilyje


Pilis stirkso puikioje strateginėje vietoje - kaip ant delno matosi visi kalnų perėjimai. Matosi ir mūsų keliukas, kuriuo būtume atvykę vakar.
Transfagarasan kelias


Dairomės į tolius ir stebimės - kaip į šią pilį patekdavo raiteliai su žirgais?
Vaizdas iš  "Poenari fortress" pilies


Pilis pamažu pasiduoda laikui ir gamtos jėgoms.
"Poenari fortress" pilis


Tačiau vis dar didinga.
"Poenari fortress" pilis


Pilies pagrindo užimamas plotas nedidelis. Didesnis naudingas gyvenamasis plotas buvo pasiektas aukščio sąskaita. Gaila, tačiau didžioji dalis pilies sugriauta.
"Poenari fortress" pilis


Su mumis į pilį kartu lipo "naujasis-laikinasis draugas".
Naujasis-laikinasis draugas


"Draugas" mus saugojo nuo kraujasiurbių pabaisų, vilkolakių, šikšnosparnių, raganų ir miškinių. Tik todėl ir likome gyvi.
"Draugas" mus saugo


"Draugas" užsitarnavo kumpio.
"Draugas" šlamščia kumpį


Duonos, ko gero, jautėsi neužsitarnavęs, kadangi jos nevalgė.
Vykstame toliau. Miesteliuose verda gyvenimas.
Gyventojai stotelėje laukia transporto


Visi kažkur skuba.
Važnyčiotojai


Na, visgi skuba ne visi.
Šventikas neskuba


Mes tuo tarpu mėgaujamės.
Vietinis alus šala


Kuo arčiau sostinė Bukareštas - tuo mažiau tvarkos ir daugiau transporto kamščių.
Kamštis


Kelias valandas velkamės 20 km/h. Tuo naudojasi prekeiviai. Jie tiesiog ropščiasi ant automobilių, siūlo prekes, pavojingai kabodami ant pamažu važiuojančių vilkikų.
Prekeivis kabo


Prekiaujama praktiškai viskuo: kojinėmis, mobiliaisiais telefonais, batais, žaislais, kvepalais ir netgi benzopjūklais. Kartais sunku suvokti kuo prekiaujama - traktoriukais ar savimi.
Traktoriukas sąvadautojas


Įmonėse šalia kelio inžinieriai dirba "saugiai".
Karuselė


Staiga priešais automobilį pasirodo "ateivis" iš filmo "pasaulių karai".
Ateivis kelyje


Patikrinu - ar tikrai skardinėje alus. Alus.
Vakarėja. Pagaliau Bulgarija.
Priekyje Bulgarija


Aplankome pora abejotinų viešbutukų, vėliau randame puikų.
Viešbutis "Miraž"


Šaldytuvą užpildome gėrybėmis.
Šaldytuvas ir gėrybės


Viešbučio teritorijoje nemokamas "Wi-Fi". Kemšame alų, kompiuteriu skambiname Lietuvoje likusiems draugams. Erziname ir gurkšnojame.
Bendraujame su draugais


Užsukame į vietinį bariuką, paragaujame truputį, grįžtame miegoti.
Šešta diena. Pusryčiaujame "stipriai".
Pusryčiai


Skaniai.
Pusryčiai


Prieskoniai egzotiški ir labai aštrūs. Tiesa, sušveitėm visus prieskonius - spėju, jog padavėjas stebėjosi.
Aštrūs prieskoniai


Burnos svyla. Gesiname.
Gesintuvas


Diena prasidėjo puikiai. Veiduose žiba laimė. Kurį laiką tyliai sėdime ir "skaičiuojame" praeivius.
Praeiviai plaukia


Šios dienos lankytinas objektas - "Kaliakra". Tai didžiausias iškyšulys (vietiniai vadina "nosimi") Bulgarijoje. Jis į jūra "įsirėžęs" net du kilometrus. Žemėlapyje iškyšulys atrodo taip:
"Kaliakra" iškyšulys


Apie šį kyšulį yra kelios legendos. Viena jų byloja, jog šventasis bėgo nuo užpuolikų jūros link. Tuo metu Dievas jam vis "ilgino" žemę, kad pastarasis galėtų pabėgti. Šventąjį "bėgiką", visgi, pagavo, tačiau vėliau jo garbei buvo pastatytą šventykla.
Įvažiavimas į kyšulį mokamas, tačiau nebrangus. Prieigose karaliauja prekeiviai.
"Kaliakra" iškyšulys


Teritorijoje tvirtovės likučiai.
"Kaliakra" iškyšulys


Skardžiai labai aukšti - iki septyniasdešimties metrų.
"Kaliakra" iškyšulys


Priėjus arčiau - kiekvienas vėjo gūsis nuteikia nejaukiai.
"Kaliakra" iškyšulys


Tačiau grožis vilioja.
"Kaliakra" iškyšulys


Kvėpuojame švelniu-kvapniu vėjeliu ir grožimės.
"Kaliakra" iškyšulys


Žygiuojame į buvusios tvirtovės teritoriją.
"Kaliakra" iškyšulys


Čia dar daugiau griuvėsių.
"Kaliakra" iškyšulys


Dalis kyšulio naudojama kariniams tikslams. Na, taip - vieta geografiškai labai palanki šnipinėjimui.
Militarinė zona "Kaliakra" iškyšulyje


Kyšulio gale - nedidelė šventykla.
Šventykla  "Kaliakra" iškyšulyje


Senas paminklas, formomis ir išraiška menantis sovietmetį. Gal klystu..
Paminklas  "Kaliakra" iškyšulyje


Kartais žmogus prisigalvoja keistų "tradicijų" ar apeigų, kurias tam tikrais momentais būtinai atlieka. Tuomet pasijaučia geriau. Jei nepavyksta - bando dar kartą, arba jaučiasi blogai. Šis reiškinys man primena "tourette" sindromą. Šis "akmenėlis" tiems, kurie kažkodėl mėto savo pinigus į vandenį, uolas, duobes, fontanus ir kitas sunkiai pasiekiamas vietas. Nemėtykite savo pinigų - jie juk taip sunkiai uždirbami. O tas elgeta, kuris renka juos, dažnai rizikuodamas savo gyvybe, tikrai neturi stebuklingos lazdelės, kuria pamojęs galėtų visus šių pinigų savininkus teleportuoti pas save..
Pinigai ant uolos


Jūroje plaukioja delfinas. Tačiau, skirtingai negu filmuose, jis į paviršių iššoka labai retai. Todėl nuotrauka kukli.
Delfinas


Važiuojame toliau. Trumpam atsiduriame Paryžiuje. Kažkam reikia parašyti dvejetą "iš geografijos".
Paryžius Bulgarijoje


Mūsų turimas kelionių planelis kviečia į pakeliui esantį "Aladzha Monastery". Tai vienuolynas uolose. Šiek tiek tenka lipti laiptais.
"Aladzha monastery"


Vėliau dar šiek tiek.
"Aladzha monastery"


Po pasisvečiavimo Vlado rezidencijoje visus kankina nedidelė laiptų fobija.
"Aladzha monastery"


Jei atvirai - šis objektas buvo vienas neįdomiausių ir brangiausių kelionėje. Čia pinigai mėtomi į lengvai pasiekiamas vietas. Muziejaus darbuotojams po darbo valandų nereikia labai vargintis.
Ant kapų pinigai vietoj gėlių


Kaip manote - ką Dievas ar mirusieji pirks už šiuos pinigėlius?
Pinigai Dievams


Reikėtų sienas patinkuoti..
"Aladzha monastery"


Iš pakelės prekeivio perkame trešnių. Kaina - apie 4,- litai už kilogramą.
Trešnės


Užsipildome "degalų".
Gausybė alaus


Sustojame pirmame pasitaikiusiame kempinge.
Kempingas Bulgarijoje


Kempingas ant jūros kranto, tačiau, deja, ne kokios būklės.
Kempingas Bulgarijoje


Tualete mus pasitinka kregždžiukai, garsiai reikalaudami maisto.
Kregždžiukai  Kempingo tualete


Palubėje lizdai.
Kregždžių lizdai


Paukščiai baikštūs, todėl paliekame juos ramybėje.
Kregždė - vaiduoklis


Vakarėja. Žygiuojame prie jūros.
Prie jūros  Kempinge Bulgarijoje


Vyno vakarėlis!!!
Vyno vakarėlis Bulgarijoje


Taip, kaip gi be "draugų". Tuoj pat vienas atbidzena.
"Draugai" renkasi į vyno vakarėlį


Gražuolis.
"Draugo" portretas


Mėgsta maudytis.
"Draugas" maudosi


Šilta naktis, vyriški pokalbiai, vietinis vynas, pelėsinis sūris, alyvuogės.. Ech, puikus vyno vakarėlis.
Vyno vakarėlis


Septintos dienos rytas sunkokas. Taip, tikrai - apsinuodijome sausainiais.
Važiuojame toliau. Turkija čia pat.
Turkija čia pat


Pasienio užkardos statiniai kuklūs, tačiau pakankamai tvarkingi.
Turkijos pasienis


Keliai labai geri.
Turkija


Geri, tačiau brangūs. Ši kortelė kainavo 20,- eurų.
Turkijos kelių mokesčio kortelė


Bendri įspūdžiai apie Turkiją prasti. Į Turkiją vykti verta tik su "viskas įskaičiuota" paketu. Degalai brangiausi Europoje, maistas labai brangus, alus taip pat (parduotuvėje ~5,- lt už skardinę, bare 10-15 litų už 0,5 litro taurę). Keliuose automobiliai apynaujai. Tvarka panaši kaip ir Lietuvoje. Na, dažniausiai.
Vaikai automobilyje


Stambulas. Didelis miestas. Labai didelis miestas. Čia gyvena apie 15 milijonų gyventojų.
Stambulas


Miestas pakankamai tvarkingas.
Stambulas


Tačiau, nuklydus toliau nuo centro, galima rasti visko.
Stambulas


Pagrindinė Stambulo pėsčiųjų gatvė "Istiklal Avenue" perpildyta žmonėmis.
"Istiklal Avenue"


Ragaujame turkišką kebabą. Keista, tačiau jis pasirodo ne itin skanus.
Kebabų parduotuvėlė


Toliau "brendame" žmonių srautu.
  Stambulas


Garsų, žmonių, kvapų jūra.
Stambulo kvapai

Namų okeanu.
Stambulas


Miestas tolerantiškas. Labai didelė kultūrų įvairovė. Alkoholis čia nėra "tabu".
Stambulas


Nors gatvėse vyrauja taikios nuotaikos, kelis kartus teko matyti nesuvaldomas emocijas. Karšta šalis, "karštakošiai" gyventojai.


Galva svaigsta nuo žmonių srauto ir neįprastų vaizdų.
Stambulas


Ragaujame alaus.
Alus Stambule


Taip, čia galima labai daug ką pamatyti. Galima gyventi Stambule dvi savaites ir kasdien lankyti vis naujus objektus. Kada nors. Ne šįkart. Turime ribotus laiko resursus.
Bandome išvažiuoti iš miesto.
Stambulas


Važiuojame "Bosphorus bridge" tiltu. Tai vienas iš dviejų tiltų Stambule, simboliškai jungiantis du žemynus - Europą ir Aziją.
"Bosphorus bridge" tiltas


Už tilto mus pasveikina užrašas "sveiki atvykę į Aziją".
"Bosphorus bridge" tiltas


Šioje pusėje taip pat vyksta milžiniško mąsto statybos.
Stambulas


Miestas auga labai sparčiai.
Stambulas


Vakarėja. Važiuojame link Marmūro jūros. Jūra nedidukė. Iš toli šviečia milijonai žiburių. Pakrantėje gyvena milijonai žmonių. Panagrinėjame "google maps" žemėlapius - gyventojų tankumas panašus aplink visą jūrą. Žmonių šiandien mums pakaks. Sukame link Juodosios jūros pakrantės. Jūrą privažiuojame prieš pat vidurnaktį. Pastatome palapinę, ramiai ragaujame alų, mėgaujamės tyla, skaičiuojame žvaigždes ir stebime ant kalno plevėsuojančią Turkijos vėliavą,
Turkijos vėliava Juodosios jūros paplūdimyje


Staiga privažiuoja policijos automobilis, įjungia "ilguosius" žibintus, pora minučių stebi - "kas gi čia paplūdimyje gyvena". Ko gero, kaip ir Lietuvoje, Turkijos paplūdimiuose statyti palapinių negalima. Tačiau po poros minučių policininkai pasišalina. Spėju, turistus jie "skriaudžia" retai. Gerai išvystytas turizmas - labai didelis pajamų šaltinis šaliai. Vienas nepatenkintas ar išsigandęs svečias gali išgąsdinti dešimt kitų. O gal policininkai tiesiog patingėjo vykdyti procedūras, kuomet pamatė keistus automobilio valstybinius numerius? "LT - kas tai?? Važiuokime geriau namo - nežinia kaip mes su jais susikalbėsime".
Aštunta diena. Rytas saulėtas.
Palapinė paplūdimyje Turkijoje


Paplūdimys tuščias. Ko gero, dar ne sezonas.
Paplūdimys Turkijoje


Važiuojame iki artimiausio miestelio - "Sile". Miestelio paplūdimį puošia uolos su tvirtovės likučiais.
"Sile" miestelis


Paplūdimyje poilsiautojų taip pat nedaug.
"Sile" miestelis


Gražu.
"Sile" miestelis


Miestelyje daug žvejų.
"Sile" miestelis


Sugautas žuvis žvejai parduoda čia pat esančiose prekyvietėse.
"Sile" miestelio žuvų turgus


Apsižvalgome nuo kalvos.
"Sile" miestelis


Aplankome kelis viešbučius. Kainos labai didelės, darbuotojai nekalba jokia užsienio kalba (kalbinome angliškai, vokiškai, rusiškai). Gestais derėtis sunku.
Važiuojame į kempingą netoli miestelio. Kempingas nušiuręs, kainuoja kaip viešbutukas Bulgarijoje. Statome palapinę.
Palapinė


Na, bent jau čia ramu, paplūdimys šalia, netoli miestelis.
Vaizdas iš kempingo


Grįžtame į miestelį, perkame žuvies, prieskonių. Bus skanu!
Gaminame pietus


Bus labai skanu.
Gaminame pietus


Patiekalas atrodo viliojančiai.
Turkiški pietūs


Valgome užsimerkę.
Turkiški pietūs


Vėliau - maudynės, alus, ramus pasisėdėjimas.
Ramus pasisėdėjimas


Netikėtai išgirstame turkišką melodiją. Vietiniai uždarbiauja. Muzikantai gauna kelis metalinius eurus, tačiau lieka nepatenkinti. Vėliau paklausia - ar mes ne vokiečiai. Išgirdę neigiamą atsakymą - skubiai pasišalina.



Vėliau tenkinamės ramia "draugų" kompanija.
"Draugų" kompanija


Alumi ir užkandėle.
Užkandėlė


Smagu.
Paplūdimys vakarėjant


Devinta diena. Kraunamės daiktus, prausiamės kempingo "duše", jei jį taip galima pavadinti, važiuojame į Europą. Bulgarijos pasienyje mus dezinfekuoja. Bet juk mes ryte prausėmės!
2 eurai už dezinfekciją


Dezinfekcija vyksta labai paprastai - tereikia pravažiuoti chlorkalkėmis smirdančią balą. Tai kainuoja viso labo du eurus. Lauke labai karšta. Vargas tiems, kas važiuoja be kondicionieriaus.
Moteris vėdinasi rankomis


Važiuojame į legendinį Bulgarijos "Sunny beach" miestelį, apsistojame viešbutyje. Pora dienų ilsėsimės. Viešbutukas puikus ir vos brangesnis už turkiškąjį kempingą.
"Yassen apartments"


Erdvės pakanka.
"Yassen apartments"


Didžiulė terasa.
"Yassen apartments"


Yra netgi ir baseinas, tačiau jūra labiau vilioja.
"Yassen apartments"


Maudomės, vaikštome, ragaujame alų.
"Sunny beach" Bulgarija


Dešimta diena. Geriame kavą terasoje.
Kava terasoje


Žygiuojame į paplūdimį.
"Sunny beach" Bulgarija


Žmonių nemažai.
"Sunny beach" Bulgarija


Mieliau laisvalaikį leidžiame ramioje aplinkoje, tačiau kartais juk reikia ir triukšmo. Triukšmo čia daug.
"Sunny beach" Bulgarija


Paplūdimyje aptinkame negyvą delfinuką. Vargšas perkaito saulėje.
"Sunny beach" Bulgarija


Pavalgyti ir atsigerti alaus galima tiesiog paplūdimyje. Sotus patiekalas kainuoja apie 12-15 litų, alaus bokalas 3,50 - 5,00 litus.
Pietūs "Sunny beach" Bulgarija


Miestelio pagrindinėje gatvėje karaliauja "tapkių" ir greito maisto komercija.
"Sunny beach" Bulgarija


Paskutinę dieną ilsimės, maudomės, kepinamės, ragaujam, aptarinėjam. Vakarop grįžtame į viešbutį pavargę kaip vaikai.
Vienuolikta diena. Perkame trešnių, "šauname" namo.
Perkame trešnių


Skaičiuojame kilometrus.
Važiuojame namo


Lenktyniaujame su vietiniais gyventojais.
Važiuojame namo


Jaučiamės pavargę, tačiau būna ir blogiau.
Važiuojame namo


Važiuojame namo - geriau nesimaišykite mums ant kelio. Vargas tam, kas pasipainios.
Važiuojame namo


Dvylikta diena. Pagaliau Lenkija. Kaip visada - keliuose kamščiai.
Kamščiai Lenkijos keliuose


Vakarop - namie.
Įveikti kilometrai


Smagi kelionė, norisi dar ir dar.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą