Ilgai mąstėme kur važiuoti. Mūsų pamėgtieji Balkanai jau išmaišyti kaip raugintų kopūstų sriuba. Italija šiek tiek per daug civilizuota mums - laukiniams natūralios gamtos mylėtojams. Norisi jūros. Čia jos daug. Na, šiemet pasižmonėsime.
Keliavome:
2015.06.23 - 2015.07.05
Maršrutas "google" žemėlapyje:
Iš Kauno išvykstame apie 18:00 po darbų. Kelias nedulka, bendrakeleiviai linksmi, Lenkija nesipriešina.
Kelias Lenkijoje nesipriešina |
Važiuojame tol, kol pavargsta pėda, akys ima uždarinėti savo langines. Stabtelime miške netoli Vroclavo.
Pirmoji kelionės naktis |
Rytas smagus - visi dar itin gyvi ir nepavargę.
Rytas palapinėje |
Pusrytukai kaip pas mamą - naminiai lietiniai, grietinė, kava.
Prabangūs pusryčiai |
Sotūs, laimingi ir klastingi važiuojame apsipirkti į Vroclavą. Svetainėje ratebeer.com radome geriausią šiame mieste "kraftinio" alaus parduotuvę. "Drink hala".
"Drink hala" alaus parduotuvė Vroclave Lenkijoje |
Pasirinkimas labai didelis.
"Drink hala" alaus parduotuvė Vroclave Lenkijoje |
Aptarnavimas malonus, gauname dovanų marškinėlius. Be abejo, lentynose daug yra didžiųjų daryklų "alaus gėrimų", tačiau skanaus-kvapnaus-charakteringo "kraftinio" (ir ne tik) alaus taip pat nemažai.
"Drink hala" alaus parduotuvė Vroclave Lenkijoje |
Asortimentas didelis, kainos geresnės, negu Varšuvoje. Rekomenduoju.
"Drink hala"
ul. Rydygiera 15,17
50-248 Wrocław
Darbo laikas:
I - VI - 9:00-22:00
VII - 10:00-22:00
Kelionės pradžia saugi. Krauname skanėstus, girdžiu kaip kompresorius į automobilio galines važiuoklės pagalves pripučia daugiau oro.
Krauname skanėstus |
Pirminis planas šiandien mus turėjo nugabenti į Miuncheną Vokietijoje. Planas pamažu bliūkšta. Stovime kamštyje.
Kamštis Lenkijoje |
Žinoma, tinkamai apsipirkus - kamštis neliūdina.
Vėsus, kvapnus ir skanus |
Dar truputėlį paneliūdime kamštyje ir suvokiame, jog iki Miuncheno šiandien nespėsime. Sukame vairą į išvažiavimą, telefone jungiame "booking.com" - šiandien nakvosime Prahoje.
Praha |
Viešbutis, dušas, "ratebeer.com" - sėdime rekomenduojamame alubaryje.
Alubaris Prahoje |
Eilinė darbo diena, vos randame vietą. Alaus pasirinkimas geras.
Alaus pasirinkimas alubaryje Prahoje |
Ragaujame, kapojame kepsniuką, žygiuojame toliau.
Alubaris Prahoje |
"Šukuojame" tik rekomenduojamus alubarius. Deja.. Prahoje "kraftinio" alaus kultūra silpnoka. Viską užvaldė didieji "alaus gėrimų" gamintojai. Viename alubaryje šalia alaus pavadinimo randame prierašą "IPA". Ragaujame.
Apsimetėlis "IPA" |
Vysoký Chlumec - Flying Cloud IPA. Šlamštas. Eilinis vos kartesnis "lageris". Padavėjai juokais lepteliu, jog čia ne "IPA". Ji taip pat juokais atsako - "tačiau žmonėms patinka".
Kiti alubariai taip pat "nieko gero". Kad ir kaip gražiai dekoruoti būtų.
Alubaris Prahoje |
Keista. Juk alaus ieškojome ne aklai. Šmirinėjome rekomendacijų vedini. Nieko gero. Gailimės, jog nepasilikome pirmajame alubaryje. Žygiuojame atgal į viešbutį.
Ah taip - tiltas. O.K. - einame per tiltą.
Karolio tiltas Prahoje |
Viešbutyje praskalaujame savo žiotis mums jau pažįstamu gėralu.
Degustacija viešbutyje |
Geras alus, kvepianti duona, burnoje tirpstantys lašinukai iš Kauno ūkininkų turgelio. Galų-gale skanu.
Ryte sprunkame iš Prahos.
Sprunkame iš Prahos |
Esame užkietėję keliautojai. Automobilyje turime viską - ko tik gali prireikti. Tačiau, pasirodo gi - ne viską. Neturime baseino. Kažkas jį turi.
Smagu keliauti su savo baseinu |
Vokietija.
Įvažiuojame į Vokietiją |
Pakeliui į Miuncheną stabtelėsime nedideliame miestelyje - Kelheime. Čia įsikūrusi bene geriausia vokiško alaus darykla "Schneider weisse". Oficialiai ji vadinasi "G. Schneider & Sohn". GPS įrenginyje įvedame tik miesto pavadinimą - tuomet programa galutinį kelionės tikslą visuomet nustato to miesto centrą. GPS atveda tiesiai prie daryklos vartų.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Darykla atrodo kukliai.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Teritorijos planas liepia mums gamyklą apvažiuoti.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Už tvoros sukrautos kelios firminės alaus dėžutės.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Viduje vokiška tvarka.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Akinamai raudonas rožių krūmas moja šakomis - vilioja užeiti į gamyklos firminį barą.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Baro teritoriją juosia pilnas krokodilų kanalas. Taip vietiniai gyventojai saugosi nuo alkozombių.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Viduje jaukus pavėsis. Lankytojai tyliai čepsi, sriaubia ir palaimingai dūsauja.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Alutį teliuškuoja tiek jauni, tiek vyriausieji lankytojai.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Ragaujame bavariškai.
Bavariški pietūs |
Dainuojančiais pilvais maklinėjame po daryklos teritoriją.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Švara, tvarka, apynių kvapas.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Alaus darykla kunkuliuoja nuo 1872 m.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Gėlėtoje aikštelėje ramiai ilsisi daryklos sunkvežimiai.
"Schneider Weisse" alaus daryklos teritorija "Kelheim" miestelyje |
Keista, tačiau teritorijoje nėra specializuotos alaus krautuvėlės. Suvenyrų parduotuvėlėje alus kainuoja beveik dvigubai brangiau. Už poros šimtų metrų randasi pakankamai nemaža gėrimų parduotuvė:
Edeka Dillinger Getränkemarkt Kelheim
Donaupark 3
Kelheim
Tel.: +49 944 117 450 53
Edeka Dillinger Getränkemarkt Kelheim |
Apsirūpiname degalais. Italijos "degalų" rinka abejotina. Išskyrus raudonuosius ir baltuosius degalus, žinoma.
Kelionė bus saugi |
Važiuojame į Miuncheną. Pakelėse besistiebiantys apyniai mums kužda, jog važiuojame teisinga kryptimi.
Begalės apynių pakelėse šalia Miuncheno |
Miunchene ilgai nedelsiame - viešbutis, kuprinės į kampą, metro. "Schneider Weisse" firminis baras Miunchene.
"Schneider Weisse" firminis baras Miunchene |
Šis pastatas "kabo" visose "Schneider Weisse" daryklos alaus etiketėse.
"Schneider Weisse" alūs |
Bare kranai trykšta nuolatos.
"Schneider Weisse" firminis baras Miunchene |
Laukti ilgai netenka. Vos užsakius - barmenė savo delniniame kompiuteryje suveda užsakymą ir laukti tenka tiek - kiek barmenei trunka nueiti ir atnešti jau įpiltus bokalus. Tiesa, karka šiemet vos mažesnė.
"Schneider Weisse" firminis baras Miunchene |
Žygiuojame toliau, ragaujame "Ayinger -Weisse".
"Ayinger -Weisse" |
Užsukame pas "Andechs".
"Andechs" baras |
Ragaujame "Andechser Doppelbock Dunkel".
"Andechser Doppelbock Dunkel" |
Aplankome "Augustiner" alubarį. Čia ragaujame "Augustiner Weissbier".
"Augustiner" alubaris |
Skanaujame, ragaujame, diskutuojame. Prasideda haliucinacijos.
Haliucinacijos |
Pėdiname link metro. Viešbutis, spalvoti sapnai.
Rytas saulėtas, ratai apvalūs, pėda stipri. Štai ir Austrija.
Įvažiuojame į Austriją |
Ši Austrijos dalis labai graži.
Austrija - Tirolis |
Dalelė Austrijos ir Italijos savo žemes vadina "Tiroli". Tai savotiškas autonomijos siekimas - panašus kaip Žemaitijos Lietuvoje ar Katalonijos Ispanijoje.
"Tiroli" |
Itališkoje "Tiroli" dalyje mirga užrašai - "Tirolis - tai ne Italija". Radio stotys šneka vokiškai - su gana keistu akcentu. Ši Italijos dalis yra nepalyginamai tvarkingesnė už visą likusią šalies dalį.
Austrija - Tirolis |
Keliai labai puikūs, todėl motociklininkai čia jaučiasi saugiai ir nuolatos zuja aplink.
Motociklininkai |
Smagu važiuoti smagiu keliu.
Kelias Austrijoje ("Tiroli" autonomijoje) |
Šalia kelio svaiginančiai šniokščia kalnų upelis.
Kalnų upelis Austrijoje ("Tiroli" autonomijoje) |
Dažnai kelias vingiuoja žymiai labiau, negu švokščiantis upelis.
Kelias Austrijoje ("Tiroli" autonomijoje) |
Vis kylame. Mintys sukasi apie slides.
Austrijoje ("Tiroli" autonomijoje) |
Danguje sklando zefyrai.
Zefyrai danguje |
Vienos sustojimo metu stebime senuką, kuris labai sunkiai ropščiasi į kalną. Norėtųsi senukui pagelbėti, tačiau nesmagu būtų jį įžeisti. Juk jis akivaizdžiai vietinis - ko gero, čia bėgiojo nuo vaikystės.
Senukas lipa į kalną |
Kylame dar aukščiau. Čia medžiai jau nebeauga - mažoka deguonies. Birželio pabaigoje surengiame sniego gniūžčių karą.
Sniegas birželio pabaigoje |
Smagu.
Sniego gniūžčių karas |
Sniegas mums pakužda, jog jis gali pasitarnauti daug naudingiau.
Alutis sniege |
Puiki mintis!
Improvizuotas šaldytuvo modernizavimas |
Keliu skambėdamos žygiuoja karvutės.
Karvutė |
Kylame dar aukščiau. Privažiuojame "Timmelsjoch" kalnų perėją. Įvažiavimas mokamas. Tai nėra pati aukščiausia Alpių vieta, tačiau pakankamai aukšta, kad stryktelėjus kelis žingsnelius tarp akmenų - imtų trūkti oro.
"Timmelsjoch" kalnų perėja |
Kalnų aukštybės, dangaus platybės - svaigsta galva. Fotoaparatas čia bejėgis.
Alpės |
Nespėjame savo apsvaigusiomis smegenų talpyklomis suvokti - kaip patenkame į Italiją.
Įvažiuojame į Italiją |
Kalnų papėdėse kyburiuoja keistos apžvalgos aikštelės.
Apžvalgos aikštelės kalnuose Italijoje |
Apžvalgos aikštelėse fotoaparatas taip pat bejėgis - nuotraukos neperteikia anei dalelės kalnų gaivaus kvapo.
Kalnai Italijoje |
Taip - kalnai kvepia. Šiandien apsistosime kiek toliau nuo civilizacijos.
Jauki laukymė kalnuose |
Tyloje jaukiai spragsi bavariškos dešrelės.
Bavariškos dešrelės jaukiai spragsi |
Bavariška vakarienė Italijos kalnuose? Kodėl gi ne.
Bavariška vakarienė Italijoje |
Kramsnojame, gurkšnojame, kvėpuojame.
Kvepianti pieva |
Tamsoje ima šokti jonvabaliai. Bauginančiai keistas vaizdas - kuomet iš tamsaus miško liejasi mažos bei vikrios švieselės. Spėju, šis reiškinys senovėje prisidėjo prie daugybės mitų atsiradimo.
Rytas gaivus. Pusryčiai puikūs. Judame toliau, grožimės itališkais vaizdais.
Italija |
Vairuotojui sunku susikaupti.
Italija |
Leidžiamės nuo kalnų. Mus pasitinka provokuojančios formos "Lago di Garda" ežeras.
Provokuojančios formos "Lago di Garda" ežeras |
Apsistojame kempinge.
Kempinge šalia "Lago di Garda" ežero |
Merkiame savo kaulus į skaidrų ežero vandenį.
"Lago di Garda" ežeras |
Bavariškus skanėstus užkandame itališku "Gorgonzola" sūriu. Gerą sūrį išsirinkti labai paprasta - tas kuris atrodo labiausiai supuvęs ir dvokia bjauriausiai - bus skaniausias.
Vakarinė degustacija |
Bendrakeleivis iš pintinės iškrapšto dūdmaišį. Užgroja kartu su vėju. Kosmosas.
Vakaras pavyko.
Rytas. Šeštoji kelionės diena. Prausiamės duše. Vėliau aplankysime dar kelis kempingus šalia jūros - jie pakankamai tvarkingi, yra visa reikiama įranga.
Kempingų kaina svyruoja priklausomai nuo gerovės ir sezoniškumo:
Automobilis + palapinė - 12 - 20 [EUR/parai];
Suaugęs keliautojas - 9 - 15 [EUR/parai].
Dauguma kempingų turi labai bjaurų įprotį į dušus įmontuoti vandens dozatorius, aktyvuojamus žetonais. Žetonai kainuoja 0,25 EUR - 0,70 EUR už 1 vnt. Komfortiškai nusiprausti pakanka 2-3 žetonų. Tačiau rekomenduotina žetonų turėti atsargoje, kad netektų muiluotam ir pusnuogiam skuosti per kempingo teritoriją.
Paliekame provokuojantį ežerą ramybėje, važiuojame link jūros. Stabtelime Parmoje apsipirkti. Ką gi galima Parmoje pirkti, jei ne "Parmos kumpį" [Prosciutto di Parma].
Parmoje perkame "Parmos kumpį" |
Pardavėja kumpį specialiu elektriniu pjaustymo įrenginiu supjausto labai plonai. Supakuoja estetiškai - kiekvieną sluoksnį atskiria plėvele, kad nesuliptų. Skanumėlis!
"Parmos kumpis" |
Besimėgaudami skanėstais pajaučiame jūros kvapą. Miesteliai, poilsiautojai, mokamas parkavimas, mokami paplūdimiai bei gultai, žmonių daugybė, automobilių upė.
Gatvė šalia jūros |
Visas šis sriubos katilas labai primena Palangą.
Palanga čia ar Italija? |
Na, kažko ypatingo ir nesitikėjome. Naivu būtų čia ieškoti laukinės gamtos. Ne - ši kranto dalis nevilioja. Vairą sukame į Florenciją. Labai smagu, kad tarptinklinio duomenų ryšio [data roaming] kainos pagaliau artėja prie logiškų skaičių. Patogu - įsijungei, paspaudei, turi viešbutį.
Dušas, naujos kojinės - mindome pasaulinio kultūros lopšio gatvelių plyteles.
Florencija |
Aptinkame Florencijos Katedrą.
Florencijos katedra |
Įspūdinga.
Florencijos katedra |
Didinga.
Florencijos katedra |
Labai didelė.
Florencijos katedra |
Neesu didelis meno žinovas, todėl nepasakosiu kas, kaip ir kodėl šią katedrą statė, paišė bei klijavo. Ieškoti ir skaityti galite ir patys.
Prie alaus "suklijavome" ironišką situaciją - kas būtų, jeigu vidinį katedros kupolą pas Michelangelo'ą išmarginti būtų užsakęs lietuvis darbų vykdytojas. Na - tas, kuris stengiasi visaip prisikabinti, kad tik nereikėtų už atliktus darbus sumokėti. Nutarėme, jog toks "verslininkas" vieną dieną po 10-15-20 metų dailininko darbo užeitų į katedrą, pakeltų antakius, lėtai viską nužvelgtų, užsimerktų, užsidengtų veidą delnais ir garsiai kvėpuodamas prabiltų:
- Klausyk, Michelangelo, ką tu čia pridirbai? Ką - tu - čia - pridirbai ?! Ką tu... Aina šikt.. Ką dabar daryt (šiuo momentu kažkam demonstratyviai skambina)?!
- Algirdai (telefonu), tavo šaika laisva dabar? Ką? Kitą savaitę? Tu turi baltų dažų ar man paimt? Gerai - tai pirmadienį!
- Michelangelo, staigiai susirenki savo šmutkes ir varai iš čia! Staigiai! Staigiai, kol neapsigalvojau! Ar žinai kiek čia kainuos viską sutvarkyt?!!
Na, ir t.t. :)
Juokaudami bei bendraudami žygiuojame toliau.
Florencija |
Visur menas ir istorija.
Florencija |
Taip pat ir turistų pamėgti pseudotalismanai - šviečiantys nučiupinėtais įvairiausiais atsikišimais.
Florencija |
Žygiuojame per tiltą, kurio abi pusės užbarikaduotos kioskais. Smagu, kad jau vėlu ir jie nebedirba.
Florencija |
Žygiuojame ir per kitą tiltą - nuo kurio matosi tiltas su kioskais.
Florencija |
Jaunimo būrelis pramogauja labai pavojingai. Tikiuosi, jog alkoholio nepadaugins.
Florencija |
Išmindome visą Florencijos senamiestį, tiltus ir šaligatvius. Pėdos it kompasas - pasisuka viešbučio link. ten ir pėdiname. Sapnuoju kaip Michelangelo'as dažo mano būsto sienas. Už darbą sąžiningai sumoku.
Toliau važiuojame per vieną gražiausių Italijos regionų - Toskaną.
Toskana - Italija |
Vietiniai gyvena labai jaukioje aplinkoje.
Toskana - Italija |
Truputį išsukame iš kelio. GPS įrenginys klykia, vynuogynai braižo automobilį.
Toskana - Italija |
Stabtelime. Gražu, kvepia, groja cikados, labai karšta.
Toskana - Italija |
Toskana be vyno nepaleidžia.
Toskana - Italija |
Užsukame apsižvalgyti pas vietinį vyndarį.
Vyndario kiemas Toskanoje |
Vyndario kiemas jaukus.
Vyndario kiemas Toskanoje |
Lauke surikiuoti staliukai degustacijai.
Vyndario kiemas Toskanoje |
Degustacijai pateikiamos keturios vyno rūšys po 30-50 gramų.
Vyno degustacija Toskanoje |
Degustacija nebrangi - po 2 eurus žmogui. Jeigu po degustacijos apsiperkate - degustacija nemokama.
Vyno degustacija Toskanoje |
Degustuojame rimtais veidais - kaip tikri someljė. Viduje apstu senovinių dekoro elementų.
Vyno degustacija Toskanoje |
Perkame lauktuvių.
Lauktuvės iš Toskanos |
Stabtelime stambesnio vyndario krautuvėlėje.
Vyndario krautuvėlė |
Apsiperkame.
Apsiperkame vyndario krautuvėlėje |
Laimingi burzgiame toliau.
Toskana - Italija |
Pietų metas. "Ravioli" su "pesto" padažu, vietinis vynelis Toskanos peizaže.
Pietūs Toskanoje |
Sukame link jūros. Kempingas, palapinė.
Kempinge prie jūros Italijoje |
Vakarėja - poilsiautojai vorele traukia link savo palapinių. Paplūdimys tuštėja.
Jūra Italijoje |
Vanduo kaip ką tik nuo plytelės nukeltame arbatinuke.
Maudynės |
Degustuojame, saugome sūrį nuo smėlio.
Degustacija Toskanos paplūdimyje |
Degustacija pavyko, Poseidonui dūdmaišio melodija patiko.
Degustacija Toskanos paplūdimyje |
Sapnuoju Poseidoną, kuris dažo mano būsto sienas. Michelangelo'as tuo metu groja dūdmaišiu ir geria Poseidono vyną. Sąžiningai sumoku abiems.
Į Romą važiuoti neplanavome. Kaltas vabalas, kuris savo kojas nusimazgojo vieno bendrakeleivio akyje. Uždegimas. Artimiausias akių gydytojas - Romoje. Prie kabineto laukiame labai ilgai. Italai neskuba. Su šviesa ištrūkti iš miesto ir įsikurti kempinge jau nebespėsime. Akių klinika šalia Vatikano sienos. Rezervuojame viešbutį, žygiuojame.
Vatikano siena |
Štai taip netikėtai atsiduriame Vatikane.
Vatikanas |
Vėlyvas vakaras - aikštė apytuštė.
Vatikanas |
Popiežiai ir šventas Petras pavargę nuo turistų.
Vatikanas |
Apsižvalgome pagrindinėje aikštėje, tolimesnį praėjimą saugo spalvingieji Šveicarijos armijos kariai.
Vatikanas |
Važiuojame į viešbutį. Eismas Romoje chaotiškas. Keliuose žymėjimo beveik niekur nėra.
Chaotiškas Romos eismas |
Pravažiuojame "koliziejų".
Romos koliziejus |
Nesu buvęs Paryžiuje, Venecijoje ir nenorėjau būti Romoje. Tiesiog visai netraukia turistinių skruzdėlynų sostinės. Šaldytuvų magnetukai, kinietiški marškinėliai "aš [širdutė] Paryžius", plastmasiniai raktų pakabukai, begalinės kioskelių eilės su akių kontaktą gaudančiais apsukruoliais pardavėjais. Tegu jie visi eina Poseidonui sienų dažyti.. Apie Romos viešbutį nepasakosiu, nes, paprasčiausiai, neturiu tokių žodžių (viešbutį rezervavome toli gražu ne pigiausią).
Devintos dienos rytas toks pats saulėtas. Važiuojame krantu, vis dar su viltimi ieškodami bent lopinėlio laukinės jūros.
Jūros krantas Italijoje |
Ne, laukinio kranto nėra. O jei ir yra - jis.. aptvertas.
Tvora |
Tolumoje išdygsta kalniukas - Vezuvijus.
Vezuvijus |
Kalno papėdėje - Pompėja.
Pompėja |
Na, O.K. - užsuksime. Juk jau čia esame. Miestelyje zuja gausybė autobusų ir turistų.
Pompėja |
Parkavimas mokamas, toli nuo įėjimo. Bilieto kaina 13 eurų. Žinoma, gaila ir pinigų, tačiau dar labiau gaila tos idėjos - kurios bėgiais nežmonišku greičiu į pragarą lekia visa turizmo verslo etika.. Viešbučiai, automobilių nuoma (ypač), keleivinės aviacijos filosofija (plėstis būtų galima iki atskiro pasakojimo - pvz.: skysčių draudimas (patikėkite - tikrai ne dėl jūsų pačių saugumo), vietoje pirktą alų gerti galima, savo alaus ne - tai jau prilyginama alkoholio vartojimui viešoje vietoje..), mokami keliai ir tiltai, nelogiška kaina apmokestinti lankytini objektai bei parkavimas šalia jų, restoranai skirti turistams ir t.t. Viskas surėdyta taip, kad pakliūtum į pinkles ir neturėtum kitos išeities. Pagauti, įsprausti, išspausti. Dėl papildomo vieno euro visi pasirengę sutrypti savo orumą, apspjauti gerą nuotaiką, apkakoti reputaciją. Jokių problemų - aš galiu susimokėti. Tai nėra studento pyktis ant rūkytos dešros. Tiesiog labai nesmagu jaustis mulkinamam..
Sliūkiname į vidų.
Pompėja |
Sunku rasti "neturistuotą" kampą.
Pompėja |
Gatvelės puikiai išsilaikiusios.
Pompėja |
Teritorija nemaža.
Pompėja |
Išlikę piešiniai byloja, jog kadaise gyventojai čia dienas leido linksmai.
Pompėja |
Lauke labai karšta. Begalė siaurų gatvelių.
Pompėja |
Pastatai iki šiol restauruojami.
Pompėja |
Nuilsę turistai slepiasi šešėlyje.
Pompėja |
Už stiklo sukrauti kadaise intensyviai naudoti rakandai.
Pompėja |
Taip pat sukrauta ir tai - kas liko iš žmonių po karštų ugnikalnio pelenų audros.
Pompėja |
Keista, tačiau turistams labiau patinka apžiūrinėti tą pusę - kurioje nėra saulės. Juk saulės apšviesta pusė geriau matosi. Ar klystu?
Pompėja |
Kraštinės senovinio miestelio dalies Vezuvijus nepagailėjo.
Pompėja |
Sprunkame lauk. Oro temperatūra labai artima karštų Vezuvijaus pelenų temperatūrai.
Krantu važiuojame toliau. Gražu.
Jūros krantas Italijoje |
Nuleidus akis žemyn - negražu.
Šiukšlės visur |
Į tolį žiūrėti smagiau.
Italija |
Dvikojai padarai gyvena visur. Rodos kalnas būtų susirgęs nepagydoma odos liga - amžinai išbertas.
Eilinis išbertas kalnas Italijoje |
Laivyba Italijoje išvystyta.
Laivai, laiveliai, laiviūkščiai |
Keliukas labai gražus, tačiau jis mus pagauna. "Viso labo keturiasdešimt kilometrų" pavirsta trimis - keturiomis valandomis. Tačiau, jeigu teks važiuoti šiuo krantu - pastarąjį keliuką rekomenduoju.
Vaizdingasis keliukas |
Temsta. Laukinės jūros nėra (ironiškai), kempingų taip pat. Apsistojame viešbutyje Salerno miestelyje.
Viešbutyje Salerno miestelyje Italijoje |
Skaičiuojame žvaigždes, klausomės cikadų ir uodų, ragaujame vyną.
Viešbutyje Salerno miestelyje Italijoje |
Na, žinoma, prie jūros palapinėje būtų žymiai smagiau.
Rytas, dušas, pusryčiai, pėda dirba. Važiuojame į kitą Italijos pusę.
Važiuojame į kitą Italijos pusę |
Kuomet planavome kelionę - norėjome keltis į kitą Adrijos jūros pusę - į Albaniją arba Graikiją. Tačiau užsibuvome kalnuose ir civilizuotoje Italijoje - laiko nebeliko. Šiandien jau dešimta kelionės diena.
Kitoje pusėje civilizacijos mažiau. Pirmą kartą matome paplūdimį be trinkelių, begalės spalvotų skėčių ir kioskelių.
Adrijos jūros krantas Italijoje |
Italijoje paplūdimiuose palapinių statyti negalima. Na, ir šiaip - nei pavėsio, nei medelio. Apsistojame kempinge.
Kempinge prie Adrijos jūros Italijoje |
Stebime krabus.
Užsimaskavęs krabas |
Ragaujame vyną, stebime kaip iš jūros kyla mėnulis.
Mėnulis patekėjo |
Ryte pusryčiaujame paskubomis. Šiandien turime nakvoti Vokietijoje. Važiuojame greitkeliu.
Greitkelis Italijoje |
Ne visiems greitkelis greitas.
Avarija greitkelyje Italijoje |
Artėjame prie Alpių. Kalnuose tupi kažkoks krakenas ir žaibuoja.
Audra Alpėse |
Prapliumpa.
Liūtis alpėse |
Puiku - automobilis bus švarus. Vakarop apsistojame "Kelheim" miestelyje Vokietijoje - šalia Dunojaus upės.
Dunojus Kelheime |
Tylu, ramu, retsykiais praplaukia kruiziniai laivai.
Dunojus Kelheime |
Degustuojame vieną geriausių vokiškų alų, kurį verda vos už kelių šimtų metrų.
Degustacija Kelheime |
Ryte nepraleidžiame progos pasipildyti. Juk Lietuvoje laukia smakai - neduokdie parvažiuosime tuščiomis.
Papildymas |
Lekiame į Berlyną. Vakarieniaujame.
Vakarienė Berlyne |
Apie Berlyną nesiplėsiu. Buvome, pasakojome.
Berlynas |
Ryte - namo.
Lekiame namo |
Dar saulei nenusileidus - Lietuva.
Namučiai |
Nuvažiavome daug - apie 6000 km.
Rida |
Italija graži. Tačiau vienbalsiai reziumavome - "viskas nugyventa". Mes laukiniai. Mums reikia miško, kalnų, laukinės jūros, žalių pievų. Žinoma, pamatyti vertėjo.
Kelionė pavyko - juk svarbiau su kuo važiuoji, o ne kur.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą